Pabėgusi ugnelė
Vėlų penktadienio vakarą į „Svajonėlės“ salę susirinkome visi stebėti vaikų ir darželio darbuotojų paruoštą spektakliuką. Meno vadovės Kristinos parašyta ir pastatyta pasaka visus nudžiugino savo nuoširdumu ir gerumu. Nors rūpestinga mama iškepė savo vaikučiams skanių bandelių, bet užmiršo pasirūpinti ugnele…
Vieningi ir draugiški „Svajonėlės“ vaikučiai, kartu su tėveliais išėjo į kiemą ieškoti pradingusios ugnelės. Tėveliai ir auklėtojos pasirūpino, kad kiekvienas jaustųsi drąsiai, nes visi mažieji rankutėse turėjo žibintus. Dėdė Rimas užkūrė ir prižiūrėjo didelį laužą, grupės pasipuošė savo pavėsines ir visi šiltai praleidome vakarą, grožėdamiesi ugnies šokiu.
Po šventės, maži žiburėliai sugrįžo į namus, kad visose šeimose būtų jauku ir gera. Dalinkimės savo širdies šiluma ir rudens vakarai neprailgs…
Ir taip šviesu, taip šilta, gera,
Nes žemėje – šviesa gyvena.
Šviesa, ugnis, viltis, gerumas,
Tai vis tas pats širdelės rūbas…
Ir jei tamsu, baugu, negera,
Lai namuose – ugnis kūrenas.
Lai pagarba, darna, kantrumas,
Tvirčiausios sienos namui būna…
„Svajonėlės“ komanda
2015-11-13